- atagalias
- atãgalias, -ià adj. (3b) Š žr. atgalias:
1. Ign, Sdk Arklys ne į priekį, bet atãgalias ėmė eit Lš. Atagaliaĩs ratais įvažiavo Žmt.
2. Kad davė atãgalia ranka žandan, tai ir paraudonavo Tvr. Atkišė man atagalią ranką A.Vien. Spyriau atãgalia koja Vb.
◊ atãgalia rankà nerūpestingai, tingiai: Atãgalia rankà tik tinginys dirba Trgn. Tu vis dirbi atagalia ranka Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.
